Dienoraštis

2021-05-01 (Norvegija)
Iš gyvenimo:
– Ar domiesi teatru?
– Taip.
– Kokį teatrą mėgsti?
– Paskutinį kartą buvau “Amerika pirtyje”.
– 1899 m. Palangoje?

2021-04-20 (Norvegija)
Mano sielą graužia tarakonai.

2021-04-18 (Norvegija)
Aš praeisiu kaip biurokratai praeina.

2021-03-18 (Norvegija)
Kokia prasmė valstybės, jei jos tikslas pati valstybė? Ar šis tikslas pakankamas, kad laikytume jį prasmingu? Ar vis dėlto prasmės derėtų ieškoti pagrindžiant valstybės egzistenciją jos darbais ir pasiekimais savo vidiniam kūnui ir pasauliui? Jeigu valstybė yra bergždžia arba parazitiška savo ar pasaulio atžvilgiu, tuomet laikytina, kad ji nepagrindžia savo egzistencijos. Taip gali būti dėl korumpuoto galios elito, dėl kenkėjiškų išorės jėgų, o gali ir dėl dominuojančio pačios tautos mentaliteto, kurio kritinės masės gravitacija, neleidžia socialinei kultūrai išsievoliucionuoti iš tamsos ratilų. Kokia prasmė politikos, jeigu ta politika nestato šviesos žmonių galvose, nesuartina protų, jei mūsų miestai – sterilizuotos betono ir stiklo džiunglės su kriokiančių mašinų upėmis ir dusinančiais fabrikų dūmais. Kokia prasmė politikos jei ekonomika tarnauja tik ekonomikai, o “gerovės” lozungai tik naiviems protams. Jie nepažįsta žmogaus prigimties, nes neturėjo galimybės patys žmonėmis pabūti, todėl jų žmogiškos gerovės suvokimas – iškreiptas. Bendruoju vidaus produktu žmonių gerovės neišmatuosi. Ne tie kriterijai, aukšti valstybės ponai ir ponios… Valstybė save gali pagrįsti mokslu, menu, medicina, literatūra, gamtosauga… Tai kas žmogų ir pasaulį daro subtilesniu, brandesniu, geresniu. Tai geriausias konstrukcinis indėlis į pasaulio civilizacijos banką, į tikrą gerovę, kurį įnešę galėtume aukštai pakelta galva sakyti, kad esame ne be reikalo ir žinome savo tikrą, o ne  įvaizdžiui tarnaujančią vertę.

2021-03-16 (Norvegija)
Kartais pagalvoju kaip jaučiasi gyvatė, kuri nelinki niekam blogo, tačiau visi savo vienybę stato ant jos sutrypto kūno. Visi sveikina jos žudiką. Juokiasi vaikai, moterys džiugiai bučiuoja savo narsius vyrus. Kartais pagalvoju kaip jaučiasi gyvatė. Mūsų visuomenėje yra daug gyvačių. Jos slepiasi nuo vieningos minios. Ir aš esu gyvatė. Ir tu. Ir tie besijuokiantys vaikai, moterys ir jų vyrai taip pat gyvatės. Mūsų šalyje visi gyvatės, tik nevisi žino.

2020-11-06 (Norvegija)

Visatoje yra bent 1 000 000 000 000 000 000 000 žvaigždžių, apie kurias skrieja planetos. Ar rastume bent vienoje ufonautų šaunesnių nei lietuviai? Juk turi būti kažkas daugiau nei lietuviai… Tiesiog privalo! Štai kaip skamba nepatriotiškas optimizmas.

2020-10-16 (Klaipėda)

„Kiekvienas turi teisę į antrą galimybę, į antrą šansą“, – tai filosofo Nerijaus Milerio žodžiai apie kalinius. O aš perfrazuodamas Dostojevskį tikiu, kad visuomenei turėtų būti suteiktas šansas išpirkti savo kaltę prieš nusikaltėlį, nes kiekvienas iš mūsų kaltas, kad jis tokiu tapo. Tačiau tai įmanoma tik brandžioje visuomenėje. Mūsiškei, tuo tarpu, dar reikia gero paauglių specialisto.

2020-01-12 (Klaipėda)

Jis paima mano ranką
Ir kartoja:
Meilės, meilės, meilės, Valduk
Svarbiausia meilės...

Senelio delnas mano delne.
Laikome sumuštus delnus ir...
Meilės, meilės, meilės, Valduk.
Į amžinybę skrieja...

Svarbiausias užgyventas žodis.
(Jis nemirė. Turbūt išgelbėjo meilė)

2020-01-03 (Klaipėda)

Akropolio šventyklos menėmis ratus suka traukinukas su vaikučiais pabiručiais. Kartą jis mane smagiai pervažiavo. O tada priklibikščiavo pilkas vargeta, grotuoto pirkinių vežimų konvojaus šoferis ir nukirto mano prie knygos palinkusią galvą. Lavono patrypti susirinko būrelis madingai nusiteikusių paauglių, pažaliavusiais ir pamėlynavusiais nuo stiliaus plaukais. Plyštant plyštančios armonikos juokui panelės šoko kadrilį elegantiškai susirangiusių, tingių, saulėkaitoje besišildančių, mirtinai nuodingų, bedančių gyvačių poza. Lakiojo kaip drugeliai, gėlė kaip bitutės… Įgėlė ir aš numiriau (darkart). Kūną kremavo croissant’ų krosnyje. Pelenus (pagal mano valią!) iškilmingai išbarstė 800 litrų akvariume, kuriame juos sulesė 100 nužievintų karpių. Nuorintas neūžauga salės vergas dailiai supakavo ir išstatė pardavimui išfermentuotas tų karpių spiras – antroje nuo apačios lentynoje, greta kareiviškų kiaulienos konservų ir apdulkėjusių, išdulkintos kultūrinės spaudos antkapių. Tuo tarpu menėmis skubėjo savimi ir savo vaikučiais patenkinti-susirūpinę išdidūs akropolėnai, plastmasinės lėlės, gėlės, papai, subinės, snukiai, pilvai, bezdalai besiveržiantys pro analinius ir verbalinius čiaupus. O mano dvasia buvo ten, pleveno ir springo neįmanomų permainų vėjyje.

2019-12-26 (Klaipėda)

Sumauta šiuolaikių kavinių mada… O juk kartais jos būna itin triukšmingos ir viešumoje elgiasi tarsi beždžionės Delio priemiestyje. Negaliu sukaupti minčių. Jėzusmaryjajuozapaiirklapčiukai, ausų kamštukai turbūt geriausias XX amžiaus išradimas. Tikrai balsuočiau, nors nedalyvauju politikoje… Kažin ar tas mokslininkas gavo savo milijoną iš Mr. Nobelio… Jei negavo tai turbūt tik todėl, kad pasimirė anksčiau laiko, o kad ją gautum būtinai turi būt gyvas. Negaliu sukaupti minčių… Sako kiekviename žmoguje konkuruoja angelai ir demonai. Taip sako teologai. O dar sako, kad kiekvienas žmogus turi destrukcinio ir konstrukcinio potencialo. Šitaip kalba psichologai. Šią akimirką manyje laimi destrukcijos demonai. Norėčiau suplėšyti tą lojančią kalę į gabalus. Metaforiškai, žinoma… Šitaip sakau, nes jei sakyčiau nemataforiškai – būčiau nesuprastas… O juk kiekvienas žmogus nori būt suprastas. Žmogus – bendruomeniškas gyvūnas. Žmogui reikia žmogaus. Žmogui reikia kitų žmonių. Žmogui reikia keturkojų draugų. Tačiau… O dieve, dieve, kodėl mane apleidai. Negaliu sukaupti minčių… Kranai, marios, kirai, žvejai, UNESCO paveldo sąrašas, mėsainių sąrašai, laivai… ir tos dvi lojančios kalės. Dievaži, duodu dantį išmušt, nekalbėčiau šitaip jei anos nebūtų dvikojės. Vuf, vuf, vuf, puf… Demonai ima viršų. Mano skydas skyla. Kalavijas byra. Aš klumpu. Ir… Galingi, neatremiami, pliurpalų kirčiai… Bum bum bum, dum dum, pum… Mane pribaigė. Šįvakar pakelsiu gero raudono Kristaus kraujo į jo paties sveikatą. Vis dar Kalėdos…

2019-09-08 (Klaipėda)

Kūrybinio rašymo kursai jums nepadės,
jei nebūsite sėdėję gyvenimo mokyklos suole