Mano kūrybos manifestas sau

1. Kurk sau. Jei pagauni save galvojant ar patiktų šis eilėraštis, tapybos darbas, straipsnis, nuotrauka, video ar kitoks kūrinys mano fb sekėjams, mano tėvams, mano geriausiam draugui, ką apie tai pagalvotų mano buvusi žmona – suduok sau per kairįjį skruostą. Jei tai nepadėtų – atsuk dešinį. Mano kūryba tai išpažintis ir dienoraštis – pats asmeniškiausias – kuriame ir tai, kas kasdieniška ir įprasta ir tai, ko neatskleisčiau niekam – svarbiausia, kad tai būtų tikra ir eitų tik iš vidaus, negalvojant apie tai, kaip pasaulis priims tą į pasaulį išleistą nekaltą, nuogą ir kartais pažeidžiamą, tačiau autentišką širdį. Tai jau pasaulio sąžinės reikalas, o mano reikalas pasirūpinti savąja. Nereklamuok savo naujų kūrinių pusę metų, nebent tai labai aktualu šiandienai.

2. Kurk tik įjungęs meilės jausmą, nes visa, kas sukuriama mechaniškai ir be jausmo yra sintetiška ir negyva. Gyvybė yra jausme, o aukščiausias ir prasmingiausias jausmas – meilė. Visa kita neverta. Tad, kad ir kas būtų širdyje – net jei tai būtų skausmas, pyktis, nusivylimas – transformuok tai į meilę. O jei nebūtų nieko, tik apatija ir mieguistas abejingumas, tada eik į mišką, apkabink medį, pasiguosk akmeniui, patyrinėk vabalėlius ir žolelės raštą, paglostyk asilą ir pažiūrėkite vienas kitam į akis – pasisemk meilės ir tik tada sugrįžk į namus ir į kūrybą.

3. Mąstyk. Kūryboje galva ne mažiau svarbus instrumentas už širdį.

4. Nebėk nuo ramybės. Nesislėpk nuo vienatvės. Nevenk savęs. Ten slypi didžiausi lobiai. O kai pasijausi per daug užterštas išeik iš ten, kur esi į ramybę. Neskaityk, nerašyk, nekurk nieko, nekalbėk. Išeik iš kasdienybės, triukšmo ir minčių. Užmiršk viską, užsimiršk, užsimerk, kvėpuok, užuosk tylą, lietų, upę, mėgaukis pievos simfonija. Išvalyk save visiškai, ištuštink visas mintis ir jausmus. Ištrink save iki švaraus popieriaus baltumo. Medituok. Turėdamas galimybę skirk tam laiko ne valandomis, o dienomis, savaitėmis, gal net mėnesiais. Po to sugrįžk.

5. Su žmonėmis būk nuoširdus kaip su savimi pačiu ir savo kūryba. Eik į žmones atvira širdimi ir su meile, o kaip jie tai priims tai jų reikalas, ne mano. Ir eik ne tik per internetą… Brangink tikrus draugus. Brangink nepažįstamųjų dėmesį ir laiką – būk atsakingas už savo minčių ir kūrybos brandumą – dirbk šitai brandai. Dalinkis savo idėjomis ir mintimis su kitais menininkais, ieškok kūrybos bendraminčių ir partnerių, įstenk paminti unikalaus individualistinio kūrėjo didybę jei tik pasiseks rasti žmonių su tokia pat atvira širdimi. Aš atsakingas tik už savo moralę, o kas jau nutiks jai paleistai į laukinį pasaulį, ne mano, o pasaulio valioje, kuriai tik ir privalau nusilenkti.

6. Užmiršk piktą ir viską bei visus, kurie susiję su tuo piktu. Užmiršk visus piktadarius, savanaudžius, abejingus ir menkystas. Jie neverti mano minčių ir gyvenimo laiko, tačiau verti užmaršties. Ne į gyvenimą grąžinančio atleidimo, kartu palaikančio gyvastį ir piktos atminties – tik užmarštis, sudeginant visus tiltus. Gyvenk tikėjimu į šiandieną ir rytojų. Praeitį palik praeičiai. Tikėk! Tikėk savimi, žmogumi, gamta ir Dievu. Tikėk kūryba. Niekink destrukciją. Jėgos ir įkvėpimo kūrybai semkis iš augimo, gamtos bei gyvybės. O regimas žmonių kvailystes, gyvų numirėlių kultūrą ir destrukciją paversk gyva, pulsuojančia kūryba, suteik jai transformacijos ir augimo galią. Būk augimo meistras. Būk produktyvus, nes produktyvumas gimdo produktyvumą, kurie yra gyvenimo prasmė ir džiaugsmas, o neveiklumas gimdo mirtį – beprasmybės liūdesį.

7. Brangink savo laiką. Saugokis laiko siurbėlių. Bėk nuo laiko žudikų kaip nuo maro. Kiekviena sekundė – mano auksas. Carpe diem ir Momento mori.

8. Tik 4 raidės – KKDD – kantrybė, koncentracija, dėmesys, disciplina. Eik su jomis į gyvenimą ir kūrybą (o tai juk vienas ir tas pats). Ir telydi mane ramybė.

9. Domėkis – keliauk, skaityk, lankyk parodas, koncertus, teatrą, sek šiandienos gyvenimo ritmą, sek šiandienos žmogų ir šiandienos pasaulio bendruomenės kūną. Tai mano jausmo, intelekto ir šių dviejų išdavoje gimstančios kūrybos duona. Nepamiršk geriausios klasikos, tačiau kalbėk apie šiandieną taip, kad ji būtų aktuali ir po 1000 metų. Visą civilizacinį pažinimą ir savo kūrybą patikrink gretindamas žvaigždėtam nakties dangui ir tobulai spontaniškai gamtai.

10. Gyvenimas nevisada ir nebūtinai yra teisingas. Kartais jis gali būti žiauri, niekšinga šliundra (ar bent jau atrodyti taip), tačiau tokia yra jo sąlyga ir ji nekeičiama. Jokių analizių ar protestų dėl atskirų sutarties punktų arba man gyvenimo netikėtai pasiūlytų neteisybių. Jokių teisybės paieškų neatšaukiamai įvykusiuose neteisybėse ir teisybėse… Pasirašau visą arba atmetu visai. Pasirinkimas laisvas. Jei visgi sumanytum atmesti ir pasitraukęs iš gyvenimo sąjungos iškulniuoti pagrybauti po nebūties šilą, pasiklausyk dar kartą GiedRé – Meurt (turėtų padėti…) ir dar prisimink, kad esi performanso menininkas. Tavo kūrinio pavadinimas – “Gyvenimas”, o publika – Dievas. Mano pareiga priimti scenarijų tokį, koks jis mano valios pastangų ir išorinių aplinkybių sąveikoje pateikiamas mano sceniniam veiksmui. Neprofesionalu būtų atsisakyti Hamleto vaidmens motyvuojant, kad gal man labiau patiktų atlikti lengvesnio komercinės komedijos žanro pastatymą. Jei gyvenimo režisierius mano, kad esu tinkamas – jis mato geriau – todėl privalau būti tvirtas ir eiti į priekį bet kokiomis aplinkybėmis.

11. Pripažink savo ir kitų žmonių ribotumą, kaip esminę žmogiškumo sąlygą. Pripažink, kad niekada nepasieksi savo galimybių ribos, tačiau siek ir mėgaukis naujais pasaulio ir savęs atradimais. Būk nuolankus, tačiau tiesus kūnu, protu ir dvasia. Aš esu ir kuriantis dievas ir pirmą kartą per mokyklos slenkstį žengiantis neišmanėlis (tačiau norintis pažinti) pradinukas.

Leave a Reply

Your email address will not be published.