Orka. Acrylic, canvas. 60x30cm. 2019

valdasjencius@gmail.com

Ji gimė mišrioje šeimoje,

Baisus nusikaltimas…

Todėl ją, jos broliukus ir sesutes

Sudėjo į dėžę,

Užkalė,

Nunešė į mišką

Ir paliko.

Nematau, neskauda…

Dėžę netikėtai atrado kiti žmonės.

Šuniukai jau buvo apmusiję,

Bet gyvi.

Orką priglaudė mano tėvai,

Kitus šuniukus, kiti geri žmonės.

Orka buvo unikali panelytė

Ilga kaip taksas,

Raumeninga kaip stafaršyras,

Ant galinių kojyčių aukštuose rugiuose stovėjo tarsi lemūras…

Ji buvo laisva, savarankiška, nekontroliuojama medžiotoja ir banditė,

Mūsų laukų ir pievų karalienė ir deivė.

Ir to siauro žvyrkeliuko…

Ant kurio, po dviejų viešpatijos metų, mūsų mažutę

Savo dideliu džipu pervažiavo didelis ūkininkas.

Nieko nepadarysi…

Tarp dėžės ir ūkininko ji turėjo du metus jaunos amžinybės.

O šiandien turi savo ąžuoliuką,

Kuris kažkada virs iš toliausiai matomu ąžuolu.

Ir ją tada iš saugaus atstumo pastebės visi džipuoti ūkininkai.